Ekologinio / etnografinio laisvalaikio ir turizmo veikla kartu su Woodentravel!

Woodentravel – ekologinio/etnografinio laisvalaikio ir turizmo plėtros judėjimas, skirtas darnaus keliavimo principų taikymui kasdienybėje.

Woodentravel

Woodentravel way / Medinuko kelias

Šiame puslapyje galite stebėti jautraus gamtai ir kultūrinei aplinkai personažo „medinuko“ kelionių įspūdžius, turizmo patirtį, išgyvenimus Lietuvoje ir svetimose šalyse.

Tai dienoraštis, kurio pagrindą sudaro tvaraus turizmo ir kūrybiško laisvalaikio straipsniai ir temos.

Natūralūs įspūdžiai ir asmeniški keliai tiesiami čia!

Woodentravel Inc.

Posted in Kelionės ir apsilankymai | Parašykite komentarą

Bandomasis žygis Labanoro dviračių taku

Lapkričio 7d., kaip pamenu, tai buvo penktadienio rytas, kai Medinis draugas pakilo iš lovos gana anksti ir skubėjo ir rytinį traukinį Vilnius-Turmantas, 5:55 (Lietuvos laiku). Jo bandymas spėti į autobusą link stoties, buvo tarsi išsilaisvinimo iš kasdienio rutinos sraigto veiksmas. Pabudimas iš Majų miego. Bėgti link tikslo, kai jauti, kad truputį vėluoji, mano galva, tarsi bėgti iš spąstų gniaužtų, pelkės ar liūno. Siekti pergalės! Miestas ir tam tikros jo būtinybės liūdina, pažiūrėjus į rytinio autobuso publikos veidus. Tad rudens ryto gaiva žadėjo laisvę… Laisvę judėti, giliai kvėpuoti, vedinti galvą ir atnaujinti mintis… Leisti pasidžiaugti džiaugsmingu sielos šokiu…

Perone lingavo keli žmonės, po truputį siurbčiojau vandenį ir stebėjausi gyvenimo sprendimais, klausiau savęs kartkartėm, o kam to reikia? Keltis anksti, veržtis miškuosna?

Kadienybė buvo visiškai kitokia, nei įprasta darbo dieną. Atsisėdau priešpaskutiniam vagone, pasigardžiuodamas šaukštu medaus išsiurbiau rytinę arbatą ir nusprendžiau pabėgti į paskutinįjį vagoną, kurį atradau tuščią. Įsitaisiau, įsijungiau rytinės meditacijos muziką ir pradėjau savo vidinės kelionės reikalus, mantrų giedojimą (haha! Gal tai tik kvailiams?) ir mažyčių maldų skaitymą. Atsidariau langą, gaivus oras pakliuvo vidun ir tiesiog mėgavausi vyksmu. Traukinių stotelės keitė viena kitą. Žvejai bendravo tarpusavyje, kuprinėse susipakavę reikmenis: sumuštinius, pigų vyną, konservus… Matant keliaujančius žmones mano galvoje sukosi rytiniai malonūs dežavu… Miego trūkumas? Tuo pat metu „kažkieno“ kojinės kišojo iš po suolų bortų, tai buvo ženklas, kad tasai „kažkas“ jau senokai ilsisi šioje kelionėje ir nežinia kada pakils, gal paskutiniame kelionės taške? O juk būna, kad pramiegi reikiamą stotelę…

Miela senelė ir pavyzdinga traukinio kontrolierė patikslino atvykimo laiką, patapo ramiau. Nusistačiau žadintuvą, kad galėčiau pakilt iš maldos ramybės.

Švenčionėliuose pasijaučiau tarsi kosminėje stotyje. Ramu aplink… Vagonų langai nutviekstSvenciankai neoninėm spalvom, o lauke šviestulpiai kaip žvaigždės žemėje, kantriai laukia dienos pradžios. Pasiskubinau link autobuso, sutikus du pasikrovusius dvasia („spiritu“) inteligentus, jie mane patikino, kad link Kaltanėnų važiuoti galėsiu tik po pusantros valandos. Nusprendžiau pasigauti pakeleivingą automobilį, juolab pasivaikščioti po miestelį, pajusti rytą jame. Nuliejau kelis šlakelius šalia paminklo, tremtinių prisiminimo vietoje, susimąsčiau ir žengiau žingsnius toliau.

Pakeliui sumaitinau vietiniam katinui sumuštinių pagardus. Tokiu veiksmu bandžiau pasilabinti su vietinėmis miesto dvasiomis, transcendentiniais seniūnais. Juk sako katės gyvena iškart trijuose pasauliose… M? Manau pavyko. Pradėjau žygį viena iš Švenčionėlių gatvių, mane lydėjo rudeniškos spalvos…

Vaikai kulniavo mokyklon, vieni tvirtai, kiti ganėtinai tingiai, galbūt visai neskubėdami. Prisiminiau save, jų kailyje, nevisad norėjos ten eiti, tačiau, sukaupęs jaunuolišką tvirtybę, eidavau, kad ir neparuošęs namų darbų.

Turėjau platų glėbį laiko. Pastebėjęs močiutę, šalia savosios trobos velkančią nupjautų obelų šakas iš kiemo, pasisiūliau padėti. Džiugu, kad ji nenusigando tokio pasiūlymo, nes vienu metu suabejojau ar verta… Kadangi žmonės nėra patiklūs, pasaulis kiek kitoks nei seniau būta. Tačiau kiekvienas iš mūsų esame jo dalis ir veikiame taip, tarsi norėdami parodyti koks jis gali būti arba patys jį kurdami. O gal nuomonę apie pasaulį mums tiesiog kažkas dirbtinai sukuria? Gal tikrovė kitokia?…

Tad vilkom šakas drauge, turėjau pirštines, močiutės perspėjimai, kad galiu susižeisti buvo tik malonus jos dėmesys, visa kita ėjosi labai darniai. Pasipasakojom vienas kitam ką veikiame gyvenimo dienų metu, atradom bendrų minčių. Darkart paminėjau, kad yra malonu prasmingai praleisti laiką laukiant žygio Labanoro girioje, vietoj to, kad gerti alų kur pakrūmėje. Darbui linkstant į pabaigą, kiemui vėl virstant kiemu, ne šabakštynu, Močiutė pasiūlė pasivaišinti obuoliais, nusivedė mane link rūsio ir atnešė kašiką, pilną obuolių. Susiskaičiavau visus 8 ir palydėjom vienas kitą žodžiu: „Sudiev, Laimingai!“.

Štai Jums mažas eko-turizmo pavyzdys.

Kelias

Prisimenant vasaros baltų kultūros ir muzikos festivalį „Mėnuo Juodaragis“.

Įamžinus kelis urbanistiškai-gamyklinius vaizdus, kurie, deja pasimetę, pasikalbėjus su vietiniais sąvartyno darbuotojais, palinkėjus geros dienos – toliau buvo traukinių bėgių pervaža ir kelias.

P.S. Atradau urban paveldo pasimetusias nuotraukas… Antroje dalyje papildysiu.

Miškas ošė, kvepėjo pūšynu. Jūs žinote šiuos jausmus. Galva nebesupranta kas vyksta, argi tai yra įmanoma? Kur miestas? O kūnas tiesiog rymo. Jei būtų vasara, puiki mintis panirti į gėlo vandens telkinį, tada ir galva pabustų. Minutės žygiavo kartu su manimi, balsavau artėjančių mašinų akistatoje. Niekas nestojo. Skuba, matyt, darbų dirbti. Yra keli burtai, kaip save motyvuoti ir kantriai laukti sustosiančių vairuotojų, bet nesiplėsiu. Žygiuoti 9km. man atrodė nesudėtingas iššūkis, bet būčiau vėlavęs laiku atvykti į žygio pradžią. Sustojo mikroautobusas, mandagiai pasilabinau su viduje tūnančiais statybininkais.

-„Mano kelias link Kalnatėnų, ar pakeliui?“

-„Taip, sėsk, studente“.

-„Ačiū. Esu Šarūnas, malonu susipažinti Gerbiamieji“.

Studenas… Gyvenimo studentas…

*****

…Pamąsčiau, kad esu užklimpęs su šio dienorasčio rašymu, seni įrašai sklando aplink, neįgyvendintos idėjos. Įdomu patikrinti ar kas turi laiko skaityti šias rašliavas.

Pratęsiu iki antros dalies… Tik… Lauksiu pirmo komentaro po šiuo įrašu, tebūnie jis įkvėpimas man kasdienybėje!

Posted in Kelionės ir apsilankymai | Tagged , , , , | 2 Komentaras

FiDi 46

FiDi-entrance

   „46 (kiamšeši) ir FiDi atneša pavasarį!“, šiuo ir daugeliu kitų šūkių dalinosi šventės organizatoriai ir dalyviai.

   Jau 46 metus kuriamas fizikų dienų festivalis šurmuliavo Vilniuje. Tai laisvės, kūrybos, fantazijos, alternatyvos kupina šventė. Viename straipsnyje išskaičiau, kad dar sovietmečiu 1969m. prasidėjusiomis kasmetinėmis FiDi šventėmis, fizikai rezistentai išradingai kovojo už Lietuvos laisvę. Apsilankęs „Fizlende“ arba vakarinėje dalyje, pajunti tikro kultūrinio panko dvasią. Sieloje suskamba savotiškas roko maršas.

    Pagrindinis šventės simbolis yra „DinasZauras“. Tai žemės gyvis, daugeliui įrodantis, kad dinozaurai yra gyvi.

   Nuo pat ryto, Saulėtekyje, prie Fizikos fakulteto, įsikuria įžymusis „Fizlendas“ – pramoginių įrenginių („atrakcionų“) parkas, stebinantis praeivius netradiciniais, tačiau gan praktiškais, sprendimais, įgyvendinamais net kasdienybėje. Tikrai taip, jei tik esi nagingas auksarankis ir tikrai išmanai fizikos dėsnius. Nes kepti skrebutį gruzdintuvėje kartu su aliuminio formelėmis, sako, yra pavojinga, tačiau, jaunas fizikas parodo savo gabumus ir drąsiai kepa pusryčius lankytojams, laimindamas juos tarsi tikras šventikas.

      Skrebučiai iššoka iš gruzdintuvės tik ištraukus kištuką iš elektros lizdo.

    Medinukas nusprendė pasigardžiuoti krišnaitų pagamintų troškiniu, kuris jau garavo lėkštėje. Krišnaitai yra dažnas svečias fizikų dienose, kur jie įkuria savo kampelį: dainuoja kirtaną, mantras, piešia ant veido įvairius raštus ir dalina prasadą, maistą už auką.

Prasadas

      Tačiau fizikai, būdami aiškaus mąstymo ir realistiškų pažiūrų, turėjo savąjį „mistikų“ kampelį. Šioje ekstrasensų grupėje galėjai pasidaryti asmeninę auros fotografiją, atsikratyti toksinų, asmeniškai pasikalbėti su privačiu astrologu, kuris paskirdavo homeopatinių vaistų.

       Toliau, Fizlende, gali pamatyti didelį žiurkratį, kuriame be paliovos rikiuojasi įvairaus amžiaus žiurkėnai ir visuomeniškai rodo savo ištvermę. Visai šalia, įkurti spąstai pėlėms, norinčioms nugvelbti plytos gabalą nuo ryškaus padėklo.

Gyvas, medinis ir pakrypęs, žvilgsnis į šventės įrenginius.

     Besivaišindamas troškiniu saulės atokaitoje, pastebėjau pro šalį einančią damą, apsivilkusią odine striuke su pypke rankose, pūpsančią ir skleidžiančią paslaptį aplink save. Kuri lygiai paslaptingai dingo iš mano akiračio, kaip trumpas sapnas… Tačiau nukreipė prie kitų dienos grožybių. Tarp kurių, šis „dvylikabatis“ dviratis, ne vienam keistuoliui keliantis pavydą, tūlam senamiesčio Nikodemui būtų garbė skrieti pavėjui miesto gatvėmis.

Dažnai krentanti batračio grandinė kiek paįvairina važiavimą.

Dažnai krentanti batračio grandinė kiek paįvairina važiavimą.

O štai čia, matyt, vestuvinė karieta skirta fiziko ir filologės šventai sąjungai įtvirtinti.

Vestuvinis dviratis       Kasmet FiDi yra paruoštas kubilas, pilnas vandens, o virš jo sėdi fuksas, pasipuošęs naro kostiumu ir laukia… Laukia… Laukia, kai bent vienas šventės dalyvių įsidrąsins mesti bulvę į šalia esantį taikinį. Jei metikas būna taiklus, bulvė kerta per bulio akį, viduriuką – fuksas išsimaudo pavasariniame vandenyje.

       Graži tradicija įprasminti FiDi šventę – pasodinti simbolinį medelį prie fakulteto. Medinukas įamžino kelis sodinukus.

This slideshow requires JavaScript.

       Vaikštant po Fizlendą, girdint muzikos ošimą ant mažos scenos, nejučia susimąstai apie vakarinės FiDi dalies programą, į kurios veiksmą visada gali įsigyti pigesnius bilietus improvizuotoje kasoje. Sąraše gali pastebėti žinomų grupių pavadinimus, tarp jų šiemet buvo svečiai iš Estijos, ukrainiečiai: Svjata Vatra (liet.„Šventa Ugnis“). Keli grupės nariai atvyko susipažinti su dieninės šventės programa ir praskaidrinti dieną keliais trombono ir dūdmaišio garsais.

Medinis žvilgsnis į Svjata Vatra išsišokimą – čia.

       Laukiama šventės dalis yra kelionė link Gedimino pr. Kodėl laukiama? Nes visi norintys pakeisti banalaus keliavimo viešuoju transportu būdą į neįtikėtinus pojūčius, rikiuojasi eilėje į FiDi sunkvežimius, kurių atvažiuoja net keli. Taip, šventės dalyviai lipa į priekabas ir draugiškai cementuojasi. Pasidabinę vėliavomis, skambiomis skanduotėmis, priekyje važiuojant Dinui ir fizikams veteranams, pajudame link eisenos vietos. Iš paskos važiuoja didelė vilktinė studentų, kas dviračiais, o kas taip pat sukdamas riestainį automobilyje. Važiuoti priekaboje yra nuostabus jausmas, nebijant iškristi už aukštų ramsčių, bortų, jauti pavasarinio vėjo žaismą, vėliavos puikiai plevėsuoja, priekaba juda nuo šokių, ištarus bendrą šūkį „rezonansas“. Miestiečiai mojuoja pro šalį važiuojantiems fizikams. Pastebint šaligatviu einančią porelę, keleiviai draugiškai šaukia „pabučiuok“, įvykus šiam veiksmui, pereinama prie skanduočių ir tolimesnio mėgavimosi kelione. Jei kada dalyvausi FiDi, prisijunk prie sunkvežimio šeimos ir pašėlusiai sveikink miestą…

   Gedimino prospekte didžiulė eisena pajuda link filologijos fakulteto, kur fizikų laukia nuostabiosios žodžio, kalbos, įvairių kultūrų žinovės… Eisenos priekyje plačia šypsena keliauja DinasZauras, gatvės smalsuolius pagąsdindamas garuotu šnypštimu. Vėl girdimos skanduotės, miestas prisipildo šventinių vėliavų, kuriomis būna papuoštas visas Gedimino pr. Eisenoje važiuoja keli senoviniai automobiliai, o šįmet net žali traktoriai lydėjo Diną link prospekto pradžios.

     Fizikai skelbia pavasarį ir eina išreikšti amžinos Meilės ir Pagarbos princesėms filologėms.

      Medinei pabaigai… Dar kelios akimirkos iš FiDi šventės… Laukiame kitų metų ir kitų FiDi!

Posted in Kelionės ir apsilankymai | Tagged , , , | Parašykite komentarą

Amerika. Dalis 2

Vos prigulus, Amerikoje išaušo 6val. ryto, dingteli mintis – o Lietuvoje jau 14val. Taip, ji, mintis, užsilikusi sąmonėje, neleido sudėti rytinio gluosto. Pažadinau ir kitus bendranamius.

New-York

Pakilau, manydamas lėkti į miesto centrą, paieškoti jo sielos, tačiau greitai buvau įtrauktas į pinkles aplankyti kelias plataus masto parduotuves. Susėdau kartu su kelionės bičiuliais į automobilį ir išlėkėme atviro turo į vartotojų pasaulį. Nuo pat ryto didžiosios parduotuvės (panašios į JYSK) buvo tuščios. Kinietiška gamyba aplinkui ir didelis kiekis daiktų – apsuko galvą. Tačiau, tai truko neilgai, nes vidudienį turėjo atvažiuoti draugai, kurie pasirūpino mūsų koncertais Masačiusetso valstijoje.

Rašau šią pasaką skambant “The Mother tongue” muzikai. Kaip tik šios vokalo grupės nariai ir “Earth spirit” bendruomenės žmonės suplanavo tris ansamblio “Kūlgrinda” pasirodymus Amerikoje, kur mes buvome priimti atvirom rankom, o ypač Širdimi. Viena jų dainų  skamba žodžiais: “We are One, with the Soul, of the Earth, Mother Earth”…

Mūsų atvyko pasiimti ir pagloboti Korbanas (Corban) ir jo sūnus Donovanas (Donowan). Abu yra Mother Tongue grupės nariai ir dvasiniai lyderiai. Korbanas yra pasaulio religijų kongreso valdybos narys. Važiavome į Masačiusetsą. Išvykti iš Niujorko miesto buvo tiesiog karštligiškai sunku, didžiuliai kamščiai driekėsi didžiąją dalį kelio. Kalbėjomės apie buvusius pasirodymus, pasaulietinę muziką, bendruomenių tradicijas, papročius. Vakare mūsų laukė koncertas masonų ložėje (masonai pigiai nuomuoja nuosavas sales renginiams), vakarienė, 2 x 5l. kavos, dežė “Dunkin Donuts”, jei kas nežinot, tai – skaniausios spurgos Amerikoje. Tai savotiška spurgų ir bandelių greito maisto parduotuvė.

Baigus koncertą, važiavome namo kalbėdami apie kantri (“country”) muziką, juokėmės iš suaugusiųjų. Donovanas papasakojo apie vilko ir elnio grupę, kuri yra vyrų sambūris, norintis pažinti pasaulį ir tobulėti kartu su kitais vyrais bei gamtos paslaptimis. Vilkas – tai bendruomenės, išminties, simbolis, vilkų ruja. Tai lyderio savybė būti vilku, tačiau išlikti bandoje. O elnias – jis yra labiau asmeninis kelias, didelių ragų auginimas – tai gebančio kovoti patino ženklas. Visa tai yra vyrų animistinės pasaulėjautos dalis. Kiek girdėjau apie moteris, joms yra svarbus mėnulis ir pėlėda.

Animizmas – pirmykštis tikėjimas, kad gyvūnai, augalai, gamtos reiškiniai turi sielą, galinčią daryti poveikį aplinkai, tikėjimas antgamtinėmis dvasiomis, bendravimas su jomis, buvimas kartu vienoje kūrinijoje.

Atvykę į bičiulių namus, mus apgyvendino namuke pavadinimu “Sugar house”, kuriame yra gaminamas klevų sirupas. Jame gyvena žavi raganaitė Sjiu (“Sue”). Su ja mums teko bendrauti didžiąją viešėjimo cukraus namelyje dalį. Klausėmės paskaitų apie vykdomas apeigas lauko aplinkoje: protėviams, Motinai Žemei, Gamtos Dvasioms… Čia gyvena žmonės tarsi pasakoje. Auginamos avys, ožkos, lama, vištos, visa kas reikalinga darniam ūkiui.

Vieną dieną globotojai mus vedžiojo aplinkui sodybos teritoriją, pamatėme akmenų ratą, suridentą jaučių pagalba, protėvių šventyklą, keliavome šaltiniuotu šlaitu link Motinos Žemės šventyklos, kurioje pagrindinė mintis yra Taikos Žemėje malda, “May Peace prevail on the Earth”, užrašyta keturiomis kalbomis: keltų, anglų, indėnų ir žvėrių pėdomis. Čia sudėti akmenys iš daugelio pasaulio kraštų su intencija Žemės Taikai įsivyrauti.

Šįkart tiek, bus daugiau…

Medinukas

Posted in Kelionės ir apsilankymai | Tagged , , , , , , , | Parašykite komentarą

Amerika. Dalis 1

gangs-of-new-york***

-Medinuk, kokia nuostabi Amerika.

-Ne.

-Medinuk, važiuojam į Ameriką?

-Ne.

-Aš svajoju važiuoti į Ameriką!

-O mane traukia gyventi kaime ir veikti darnos vardant.

***

       Ką gi, 2013m. vasara, birželio pradžia, Medinukas pakuoja savo daiktus ir keliauja už Atlanto vandenyno, į Ameriką. Ten laukia keli muzikiniai pasirodymai ir kultūrinės patirties graibstymas. Atsisakyti tokiam pasiūlymui buvo sudėtinga, motyvavo idėja – kad galbūt daugiau tenai niekuomet nenuvyksiu, ypatingai tuomet, kai būsiu apkerpėjęs ir apsamanojęs medžio gabalas.

Išskrendame vakare 16val. iš Lietuvos. Po dviejų valandų Kopenhagoje turime persėdimą į Niujorką.

Išvykstame iš Kopenhagos 19val., po aštuonių valandų – turime tą pačią birželio 6-osios dieną, 21val.

21val. vakaro, mes Amerikoje (12val. skrydžio SAS lėktuvu). Mus pasitinka dulksna. Toks dekoratyvinis lietus nukloja apsiniaukusį Niujorko dangų. Nejaugi mus lydės visą kelionę tik lietus ir niūrus oras? Nenori šito suprasti mano medinės tošės paviršius. Lietuvoje palikome lietų, tarsi apsivalėme iki pradedant kelionę, o čia, už Atlanto vandenyno, mus pasitinka nauja švarinimosi programa, taip pat su reklamomis – Sveiki atvykę į svajonių šalį! Oro uosto aplinkoje pilna vėliavų, kyla kažkokios mintys iš “Gangs of New York” filmo. SAS lėktuvo vakarienė dar džiūgauja pilve, filmukas apie Paryžių praskaidrino dieną, o dabar laukiu galimybės nusnūsti. Vilniuje paryčiai, o mes dar vakarieniausime…

NY-tortas

Pirmasis įspūdis sudaromas: turint galimybę pasigrožėti Manhetenu (Niujorko prašmatnusis rajonas) balkono akiratyje. Matau klampią, apsiniaukusią miesto dalį. Didysis obuolys šiektiek kelia nerimą. Tarsi jis yra ne saldus ir sultingas obuolys, bet klampus ir persaldintas obuolių pyragas – tasai Niujorkas…, kurio net ragauti nereikia, o jau žvilgsnio sotu… Kita vertus, daug šviesų nuo blizgančių ir dirbančių naktimis pastatų, tarsi kalėdinė eglutė puošia salą. Nerimą kelė pirma naktis, vėliau teko vis labiau grožėtis, grožėtis, grožėtis…

Su pirmaisiais trupiniais ir prisiminimais, Jūsų Medinukas.

panorama-keltas

Posted in Kelionės ir apsilankymai | Tagged , , , , , | Parašykite komentarą

Ieškant Meilės lietuvio pasaulėjautoje

     Žvelgiant į pagoniško kalendoriaus čiulbančias gegužės dienas, pavasarį, jaučiamas gamtos prabudimas. Gyvybė pasirodo žiedų grožiu, pirmąją žaluma. Saulė dažniau dėmesiu aplanko Žemynėlę, jos glėbyje gyvenančius žmonės, kurie atranda gyvenimo džiaugsmą kasdienėje aplinkoje. Vyrai nustebina gėlėmis moteris, pavasario žibutėmis mamas, o jos spinduliuoja šypsenomis ir gyvybine energija. Tikrai, žymiai lengviau daryti gerus darbus dienos bėgyje. Sodininkai, daržininkai ir ūkininkai sėja sėklas žemėje, kurias  kruopščiai prižiūrėdami  užaugins trapią, sveiką gyvybę.

         Gegužės 11d. apsilankiau Margionyse, Dzūkijoje. Šeštadienio rytą iškeliavau į pietinę Lietuvos dalį, užpildytu septynviečiu automobiliu, kurio ekipažą sudarė būrys dainuojančių lietuviškas dainas bičiulių. Laimė, kad važiavau nė vienas, o visa gamtos glėbio pasiilgusi bendruomenė šalia, ir tai ramino širdį,  nes supratau, kad apsilankymas paliks gilią gyvenimo prasmę mumyse.

     Mildos šventė – Meilės šventė Lietuvoje…; Palyginus su užsienyje atsiradusia Šv. Valentino diena, kurios metu Lietuvoje tūno žiema ir lietuvaičių kasdienybę supa šaltis ir tamsa, Mildos šventė yra kita medalio pusė. Tarp mūsų kartais girdimos Gegužinės skambesys, kurios metu gamta atsiverčia savo grožiu, tiksliau vadinama gyvatos dovana. Daugelis jaučiame ją…

       Matyt verta švęsti tikrąją Meilės šventę, kai Žemė tai tiesiogiai kužda…? Važiavome atrasti dalelę šio, gyvuojančio supratimo…

       Dzūkija stebino mus miškingomis pakelėmis ir skambiais upių, ežerų pavadinimais, tarp kurių – Ūla, puošianti Dzūkijos apylinkių reto grožio pakrantes. Daugelio vietinių gyventojų minima kaip viena pagrindinių vandens kelių, būtinų įtraukti į atsakingų keliautojų vasaros meto planus.

      Važiuojant pagrindiniu keliu, yra aiški nuoroda į pirmąjį Lietuvoje Margionių klojimo teatrą. Pasukus į kaimo keliuką, mus pasitinka jaukios, prižiūrėtos sodybos. Mašina riedant toliau, atrandame išsišakojimą, kuriame du kelio sargybiniai ženklai: „Bobos daržo šalcinis“ ir „Klojimo teatras“.

Parymojau ir pasukau dešinėn...

Parymojau ir pasukau dešinėn…

       Kur pasukti? Jei kamuoja troškulys ir noras pakliūti į Motinos Žemynėlės buveinę, kviečiame sukti į kairę, tačiau, jei esi išsiilgęs bendruomeniškos kultūros, šviesos, muzikos, dainų skambesio – tikros Šventės -pasirinki kitą kelią, link klojimo teatro.

        Pravažiuojame bitininko sodybą ir atvykstame į Margionių klojimo teatro aplinką. Mus pasitinka Mildos šventės bendruomenininkas, vienas iš pagrindinių jos kūrėjų, Marius.

    Margionyse popietė. Yra atvykę keli apylinkių gyventojai, jaunimas, kurie padeda klojimo viduje tvarkingai sudaryti sąlygas būsimam koncertui, šventės vaišėms. Čia pat atvyksta renginio garso operatoriai ir scenos darbuotojai, kurie, atrodo, susivežė pusę Vilniuje likusios sporto arenos muzikinės įrangos. Mums pasiūloma įsijausti į aplinką (juk reikia kelių akimirkų prisijaukinti ją), atsipalaiduoti, atsiduoti vidiniams jausmams, kurie dažnai atrandami naujoje vietovėje. Žengiant link pastato, privalu praeiti lauko vartus, kurie ženklina kito pasaulio erdvę, tarsi į šventvietę, nušviestą saulės aušros.

Margioniu-vartai

      Toleliau, matome atvertus klojimo vartus, kviečiančius užeiti vidun. Reikšmingi antrieji vartai, kuriuose šįkart rieda mėnulis? Liaudies dainose dažnai minimi tėvelio dvaras ir keli vartai. Vienuose vartuose saulutė teka, kituose mėnulis rieda, trečiuose žvaigždės žiba. Tai nežemiško, išsiilgto ir trokštamo dvaro pasaulis. Dalelę šio atspindžio turime žemėje.  Įžengęs vidun matau pastogėje kabančius sodus ir surištus šiaudinius senųjų genčių pasaulėvaizdos ženklus, kuriuos išvysime šokančius pastogėje. Sienas puošia išraiškingos Dzūkijos gyventojų nuotraukos, spektaklių akimirkos, čia pat tradiciniais raštais numarginti rankšluoščiai, šiaudų puokštės, kultūros pasiekimų apdovanojimai. Svarbi klojimo teatro dalis – scena, užkulisiai, kurių kambariukai kvepia mediena.

       Savo noru, smulkiname pasenusių medžių šakas, renkame žolynus papuošti aplinką. Svarbus darnaus turizmo principas – padėti vietinei bendruomenei veikloje. Medinukas tampa pilnaverčiu šventės dalyviu, atsisakęs tik stebėtojo vaidmens. Viduje šis noras iškyla nuoširdžiai, tarsi būtinybė tarnauti vienas kitam.

       Kuriama Deivės Mildos altoriaus stovyla, kuri padabinta neregėtų žiedų augalais…  Kartojamos pirmosios dainos užkulisiuose. Gamtą praturtina muzikinių instrumentų skambesys. Kantriais ir šilumos paglostytais žvilgsniais laukiame šventės…

Deives-Mildos-stovyla

       Keli bičiuliai, skambant sutartinei „Eisim broliai tūta tūtava“, iš paskos jiems aš, Medinukas, žygiuojame kaimo gatvele, pasilabindami su kaimo gyventojais. Apsilankysime prie Bobos daržo „šalcinio“, kurio skonis yra gaivininantis, ypač šiltą dienos metą. Legenda byloja, kad: būtent bobos daržo šalcinye pasaulį išvysta vaikai. Sakau sau: „Tai, jie tikrai daržo kopūstuose randami!!!“. Peržvelgus akiračiu kaiminystę, sugeri visą žalumą, jokių abejonių, kad tai derlinga žemė. Manau tai suprato kaimo apylinkėse gyvenusios vaikų pribuvėjos…

         Pažinę bobos daržą grįžtame prie klojimo. O! Žiū!!! Atvyko į šventę puikiai pažįstamas bičiulis, sveikų plaučių žygeivis. Taip@#%^^^! Tai – Tadas Šidiškis, kuris atpuškavo traukiniu. Nepatyrusiam Medinukui priminė tikros kelionės skonį…  Ši Gamtmeldė siela yra daugelį Lietuvos vietų apėjusi pėsčiomis ar persliuogusi slidėmis. Parašytos kelionių ir lankytinų vietų knygos byloja turtingom žiniom pačios už save. Klojimo aplinka darkart atgija, Tadas spinduliuoja gyvastį ir stiprybę savo buvimu šalia, kurį lydi dainos: „Meška su lokiu – abu labu tokių“ ar  „Šokam, šokam, mes meškutę… Meška šoka, kudlos dulka… Uhhh!“.

Marius-Tadas-Medinukas

Spėkit, kuris yra Tadas?

       Jei dar neteko sutikti šio drūto žmogaus savo kelyje, tai kviečiu prisijungti prie Vilniaus Universiteto žygeivių klubo draugų. Čia organizuojami žygiai gamtoje, metiniai renginiai, keliautojai dalinasi kelionių akimirkomis, dainomis, muzika ir patirtimi.

    Lietuvos Jaunimo Ramuvos nariai moko dainuoti sutartines, po kiekvienos ratu apsisukusios žodžių dermės įsiklausome į save. Prisiliečiame žmogiška savastimi prie kuždančios medžių lapais gamtos. Tuo  pačiu, manau, pagerbiame žmones, kurie gyveno ir kūrė gyvenimus šiose žemėse kelių šimtų metų bėgyje. Mums paliko kasdienę poeziją ir tradiciją.

Sutartiniu-mokykla

     Baigus balsų susitarimus mokykloje, Lietuvos Jaunimo Ramuvos nariai pasidalina savišvietos žiniomis apie Mildos tradiciją.

        Iškart po to, laukiame Šventės… Kelios dešimtys akimirkų ramybės ir pasiruošimo… Štai… Apeigos pradedamos daina „Tu žilviteli dabilia“, žengiame pro papuoštus žolynais tekančios saulės vartus ir gyvatėlės eisena apeiname abu šoninius stulpus. Tuo sukuriame begalybę ženklinančio aštuoneto šokį. Kiekvienam apėjus ratą, darkart žengiame pro juos, tik šįkart – šalia vartų stovi merginos ir padeda apsiprausti „šalcinio“ vandeniu veidą ir rankas, kad į šventė ateitume nusiplovę: visas bėdas, neramumus, piktas mintis…

Vartai1

Deive-Milda     Pagerbiame Deivės Mildos stovylą Meilės giesmėmis ir keliaujame link ugniavietės, pasislėpusios pušynėlio glėbyje.

       Titnago ir skeltuvo pagalba įskeliama Ugnis, Gabija, ją įpučia Medinuko pastebėtas, deja tik menkai pakalbintas, drevinės bitininkystės meistras… Šis gerbiamas žmogus vardu Rokas, spinduliuojantis tikrą ramybę ir taiką… Ugnis įsiliepsnoja, šventės dalyviai sustoję ratu aplink, gieda darnos sutartinės žodžius „Rimo Rimo Tūto“… Matau aplink užsimerkusius šventės dalyvius, jaučiančius vėjo švelnų žandų glostymą. Bandome suklusti ką kalba vyriausieji, kreipdamiesi į Aukščiausiuosius globėjus, kurie įvardijami Žėmynos (motinėles vardu), Gabijos (namų ir šeimų globėjos vardu), Perkūno (tvarkos ir stiprybės Dievo) bei Praamžiaus (aukščiausiojo Kūrėjo vardu). Laimos lemties vedami susirinkome šioje vietoje.  Visi kviečiami pajusti, patirti Deivės Mildos šventę, atverti savo šiltasias širdis, įkurti ugnies aukurus savyje, tiesiog būti drauge. Medinukas užsimerkęs mąsto: „Žemė mus priima į savo glėbį tarsi vaikus ir dovanoja kiekvienam žmogui savo vaisius, grožį, rūpestį tolygiai. Saulė dovanoja kiekvienam dangiškąją Meilę, savo šildantį dėmesį, lygiai kaip ir Ugnelė, kuri yra saulės atspindys žemėje. Šių dienų pagoniškų maldų žodžiuose galima atrasti, kad Saulė kiekvienam šviečia, nušviesdama kelią, nušviesdama mūsų darbus. Kviečia pradėti naują gyvybę, gyvenimą šviesoje. Moko mus perimti jos gerasias savybes. Ugnis žemėje, aukuriuose, sušildo mus, suburia į bendrą ratą, dovanoja stebuklingą jausmą šokant aplink ją susirinkusioje bendruomenėje. Visa šiluma yra mums pamokyti, kaip gyventi tarpusavyje“.

Šventės po stogu bėgyje… Kluonas atgijo sielos kalboms…

       Klojimo pastogėje, prie nukrauto naminiais pyragais, sūriais, daržovėmis stalo, buriavosi žmonės, klausantys nuo scenos skambančių savos kūrybos poezijos ar perdainuotų liaudies dainų. Sukiojosi aplink ir Medinukas, atlikęs ant scenos kelias sutartines ansamblio „Kūlgrinda“ gretose. Paragavau grikių pyrago, kuris praturtino Dzūkijos krašto pažinimo skonį… Smagiai pritariau sutartinės „Kadu buvo kadujo“ skambesiui ir nedrąsiai išvykau namo, palikdamas bendruomenę šokių vakarui ir dvikovai su išlikimą puoselėjančiais uodais…

Gyvenimišką patirtį graibstantis Medinukas.

Posted in Kelionės ir apsilankymai | Parašykite komentarą

Medinė nosis apsilankė Žaislų muziejuje

Pasisveikinimas

     Šaligatvio vaikai, gyvendami miestuose turėjome svajonių… Ar pamename koks buvo aukštas dangus? Koks išbandymas buvo užlipti į slyvų lysvę ir prisiskinti žalių uogų, spėjant jų prikimšti pilnas kišenes, kai pro langą sušukęs kaimynas Petras, išlekia laukan su timpa, užtaisyta kauliuku ir taikosi į ataušusias pėdas. Kaip smagu buvo sutemus žaisti slėpynes, lakstyti su lazda rankose, imituojant ginklą ar žaisti „ietininką“, medinėm lazdom daužant plastmasinį butelį nuo gaiviojo gėrimo, kuris dažnai stovėjo kiemo aikštelėje, ginamas sulysusio bičiulio, turbūt niekada nebūsiančio karaliumi.

      Kai kurie mūsų prisiminimai iškeliavę toli… Tačiau į juos verta sugrįžti, kad suprastume kiek tereikia džiaugsmo išlikti kasdienybėje… Kiek šiame skubančiame gyvenime mes prarandame grožio… Sustok! Pats tuo gyvenu, iki tol – kai sutikti nauji, pažįstami, žmonės atveria duris… Į pasakų pasaulį…

     Šį kartą duris atvėriau „Žaislų muziejaus“ patalpose. Pakliuvau į erdvę, kur kvepia medžiu, nes pirmojo aukšto koridoriuje, lentynose, pastatyti: mediniai automobiliai, bokštai, tauškynės ar skaičiuoklės, o visiškai šalia pakinkyti mediniai žirgai ristūnai. Lengvata ir atradimų skoniu kvepia naujasis ir paslaptingasis sostinės muziejus.

Medis-zaislu-muz

    Čia, seni ir naudoti žaislai įgauna antrą gyvenimą, kurdami asmeninę pasaką. Seniausios LDK teritorijoje rastos žaislų rekonstrukcijos sužadina naują požiūrį į sostinę. Panašiai kaip netikėtai pravertos durys į slaptą senamiesčio kiemą.
Rūmų kunigaikščių ar didikų mėgti laisvalaikio praleidimo būdai, atrandami kaip ant delno, arba delne, išsukant ant grindų… Taip, išsukant medinį vilkelį, kuris kaunasi su kitais vilkeliais rate. Atrandame XIVa. pagrindinį berniuko žaislą – kardą. Toliau, pastebiu  medžio kamieno valteles su burėmis, kurios taip pat buvo paplitusios LDK Viduramžių laikotarpiu. O vaikystėje, kai pratirpdavo sniegas, leisdavome degtukus, čiurlenančiomis pavasario upėmis kiemo kelyje. Vaškinės figūrėlės, šiaudinės lėlės ir skudurinės Onutės, keramikinės, glazūruotos XVIIa. statulėlės… Muzikiniai instrumentai, guminiai antinai ir nykštukai. Alaviniai kareivėliai ir plastmasiniai žvėreliai…

Drauge, žvilgtelk į dalį eksponatų čia: žaislų muziejus.

Visa tai žaislų muziejuje… Parodos daiktus gali pamatyti, bet ir paliesti!

Didžiai įamžintas Žalgirio mūšio kovos paveikslas…

Zalgirio-m

Toliau, Smolensko kariauna iš arčiau.

Smolensko-burys

O čia lietuvaičiai prie ežerų… Klausiate kodėl pusnuogiai? Kaip indėnai… Su Meška užnugaryje! O gal atsakysite, kas Europoje buvo paskutinieji pagonys, gyvenę gamtos ritmu ir gerbė Motinos dėsnius?

Lietuvaiciai-ezeru

Toliau muziejuje yra senoviniai, kelių metrų aukščio ir pločio, žaidimų automatai, maitinami 15 kapeikų monetomis. Užkietėję stalo futbolo („foosball“) gerbėjai turi galimybę sužaisti kėlinį, kuris nukels į Vilniaus Žalgirio klestėjimo laikus…

Daug džiaugsmo čia… Apsilankyk vienas ar su draugais. Atrasi šypseną ir žvilgančias akis…
Medinukas žada kelis apsilankymus Žaislų muziejuje, stebėk naujienas.

O čia, dar keletas spalvingų nuotraukų…

Prisimenantis bei vertinantis pasakas ir vaikystę,
Medinukas su daina.

Posted in Kelionės ir apsilankymai | Parašykite komentarą

Kelionė į Jorės šventę 2013-04-27 , 28d.

Laukiame kelionės į Jorės šventę, kasmet vykstančią Kulionių kaime, Molėtų rajone.

Daugiau informacijos socialinio tinklo įvykyje:

http://www.facebook.com/events/296086713854930/?ref=ts&fref=ts

Pagarbiai,

Laukiantis naujų įspūdžių Medinukas

Atsiliepimas jau greitai!

Posted in Kelionės ir apsilankymai | Parašykite komentarą