„46 (kiamšeši) ir FiDi atneša pavasarį!“, šiuo ir daugeliu kitų šūkių dalinosi šventės organizatoriai ir dalyviai.
Jau 46 metus kuriamas fizikų dienų festivalis šurmuliavo Vilniuje. Tai laisvės, kūrybos, fantazijos, alternatyvos kupina šventė. Viename straipsnyje išskaičiau, kad dar sovietmečiu 1969m. prasidėjusiomis kasmetinėmis FiDi šventėmis, fizikai rezistentai išradingai kovojo už Lietuvos laisvę. Apsilankęs „Fizlende“ arba vakarinėje dalyje, pajunti tikro kultūrinio panko dvasią. Sieloje suskamba savotiškas roko maršas.
Pagrindinis šventės simbolis yra „DinasZauras“. Tai žemės gyvis, daugeliui įrodantis, kad dinozaurai yra gyvi.
Nuo pat ryto, Saulėtekyje, prie Fizikos fakulteto, įsikuria įžymusis „Fizlendas“ – pramoginių įrenginių („atrakcionų“) parkas, stebinantis praeivius netradiciniais, tačiau gan praktiškais, sprendimais, įgyvendinamais net kasdienybėje. Tikrai taip, jei tik esi nagingas auksarankis ir tikrai išmanai fizikos dėsnius. Nes kepti skrebutį gruzdintuvėje kartu su aliuminio formelėmis, sako, yra pavojinga, tačiau, jaunas fizikas parodo savo gabumus ir drąsiai kepa pusryčius lankytojams, laimindamas juos tarsi tikras šventikas.
Skrebučiai iššoka iš gruzdintuvės tik ištraukus kištuką iš elektros lizdo.
Medinukas nusprendė pasigardžiuoti krišnaitų pagamintų troškiniu, kuris jau garavo lėkštėje. Krišnaitai yra dažnas svečias fizikų dienose, kur jie įkuria savo kampelį: dainuoja kirtaną, mantras, piešia ant veido įvairius raštus ir dalina prasadą, maistą už auką.
Tačiau fizikai, būdami aiškaus mąstymo ir realistiškų pažiūrų, turėjo savąjį „mistikų“ kampelį. Šioje ekstrasensų grupėje galėjai pasidaryti asmeninę auros fotografiją, atsikratyti toksinų, asmeniškai pasikalbėti su privačiu astrologu, kuris paskirdavo homeopatinių vaistų.
Toliau, Fizlende, gali pamatyti didelį žiurkratį, kuriame be paliovos rikiuojasi įvairaus amžiaus žiurkėnai ir visuomeniškai rodo savo ištvermę. Visai šalia, įkurti spąstai pėlėms, norinčioms nugvelbti plytos gabalą nuo ryškaus padėklo.
Gyvas, medinis ir pakrypęs, žvilgsnis į šventės įrenginius.
Besivaišindamas troškiniu saulės atokaitoje, pastebėjau pro šalį einančią damą, apsivilkusią odine striuke su pypke rankose, pūpsančią ir skleidžiančią paslaptį aplink save. Kuri lygiai paslaptingai dingo iš mano akiračio, kaip trumpas sapnas… Tačiau nukreipė prie kitų dienos grožybių. Tarp kurių, šis „dvylikabatis“ dviratis, ne vienam keistuoliui keliantis pavydą, tūlam senamiesčio Nikodemui būtų garbė skrieti pavėjui miesto gatvėmis.
Dažnai krentanti batračio grandinė kiek paįvairina važiavimą.
O štai čia, matyt, vestuvinė karieta skirta fiziko ir filologės šventai sąjungai įtvirtinti.
Kasmet FiDi yra paruoštas kubilas, pilnas vandens, o virš jo sėdi fuksas, pasipuošęs naro kostiumu ir laukia… Laukia… Laukia, kai bent vienas šventės dalyvių įsidrąsins mesti bulvę į šalia esantį taikinį. Jei metikas būna taiklus, bulvė kerta per bulio akį, viduriuką – fuksas išsimaudo pavasariniame vandenyje.
Graži tradicija įprasminti FiDi šventę – pasodinti simbolinį medelį prie fakulteto. Medinukas įamžino kelis sodinukus.
Vaikštant po Fizlendą, girdint muzikos ošimą ant mažos scenos, nejučia susimąstai apie vakarinės FiDi dalies programą, į kurios veiksmą visada gali įsigyti pigesnius bilietus improvizuotoje kasoje. Sąraše gali pastebėti žinomų grupių pavadinimus, tarp jų šiemet buvo svečiai iš Estijos, ukrainiečiai: Svjata Vatra (liet.„Šventa Ugnis“). Keli grupės nariai atvyko susipažinti su dieninės šventės programa ir praskaidrinti dieną keliais trombono ir dūdmaišio garsais.
Medinis žvilgsnis į Svjata Vatra išsišokimą – čia.
Laukiama šventės dalis yra kelionė link Gedimino pr. Kodėl laukiama? Nes visi norintys pakeisti banalaus keliavimo viešuoju transportu būdą į neįtikėtinus pojūčius, rikiuojasi eilėje į FiDi sunkvežimius, kurių atvažiuoja net keli. Taip, šventės dalyviai lipa į priekabas ir draugiškai cementuojasi. Pasidabinę vėliavomis, skambiomis skanduotėmis, priekyje važiuojant Dinui ir fizikams veteranams, pajudame link eisenos vietos. Iš paskos važiuoja didelė vilktinė studentų, kas dviračiais, o kas taip pat sukdamas riestainį automobilyje. Važiuoti priekaboje yra nuostabus jausmas, nebijant iškristi už aukštų ramsčių, bortų, jauti pavasarinio vėjo žaismą, vėliavos puikiai plevėsuoja, priekaba juda nuo šokių, ištarus bendrą šūkį „rezonansas“. Miestiečiai mojuoja pro šalį važiuojantiems fizikams. Pastebint šaligatviu einančią porelę, keleiviai draugiškai šaukia „pabučiuok“, įvykus šiam veiksmui, pereinama prie skanduočių ir tolimesnio mėgavimosi kelione. Jei kada dalyvausi FiDi, prisijunk prie sunkvežimio šeimos ir pašėlusiai sveikink miestą…
Gedimino prospekte didžiulė eisena pajuda link filologijos fakulteto, kur fizikų laukia nuostabiosios žodžio, kalbos, įvairių kultūrų žinovės… Eisenos priekyje plačia šypsena keliauja DinasZauras, gatvės smalsuolius pagąsdindamas garuotu šnypštimu. Vėl girdimos skanduotės, miestas prisipildo šventinių vėliavų, kuriomis būna papuoštas visas Gedimino pr. Eisenoje važiuoja keli senoviniai automobiliai, o šįmet net žali traktoriai lydėjo Diną link prospekto pradžios.
Fizikai skelbia pavasarį ir eina išreikšti amžinos Meilės ir Pagarbos princesėms filologėms.
Medinei pabaigai… Dar kelios akimirkos iš FiDi šventės… Laukiame kitų metų ir kitų FiDi!
woodentravel / medinuko kelionės 