Pirmasis apsilankymas Pilaitėje, „BeePart“ kūrybinėse dirbtuvėse. „Žali.lt“ susivienijimo organizuota rudens derliaus nuėmimo šventė.

    Pilaitė (Piláitė, 1kirč.) – Vilniaus mikrorajonas, esantis į šiaurės vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante. Išlikę kultūros paveldo objektai: vandens malūnas, du piliakalniai, dvaro sodyba, kumetynas, oficina. Tai vienas naujausiu daugiabučių rajonų Vilniuje, kuriame aktyviai veikia vietinė bendruomenė, besistengianti gyventi darnoje su gamta, aplinka, žmonėmis. Bendruomenė rūpinasi rekreacinės teritorijos rajone išlaikymu, buvo surengtos kelios stiprios akcijos šiai idėjai pabrėžti. Pasidomėję rajono praeitimi, gyventojai atrado, kad Vilniaus urbanizacijai, miesto plėtrai, priskirta dalis turi saugotinos teritorijos vardą. Tad joje miesto plėtra turėtų būti vystoma neignoruojant šios vietovės kultūrinio-istorinio paveldo. Čia ji turėtų būti vystoma atsižvelgiant į susiformavusias ir gyvuojančias verslo, kultūros tradicijas, nepažeidžiant šios vietovės šimtmečiais nusistovėjusios ekologinės padėties, kraštovaizdžio ypatumų.

     2012m. rugsėjo 26d. Pilaitės rajone, naujai įkurtame kūrybinianiame kultūros centre „BeePart“, įvyko ekologinio susivienijimo „Žali.lt“ daržo mieste derliaus nuėmimas. Vasaros sezono metu prižiūrėtas ekologinės žemdirbystės procesas pašaukė į bendruomenės susitikimą, kuriuo susidomėjau ir aš, gamtos šauksmo dermės mieste išsiilgęs „medinukas“.

     Įlipęs į Europos aikštės stotelėje sustojusį 47-ąjį autobusą, būtinai pažymėjęs kelionės bilietą, skaičiau įvada apie jogą, tarp eilučių įžvelgdamas mintis apie šviežių daržovių sriubą, kuri turėjo būti pagaminta „BeePart“ aplinkoje. Ilgai netrukus, praskriejus T.Narbuto gatve ir Pilaitės prospektu, atsidūriau Piliakalnio st. (taškas A), kurioje turėjau išlipt. Išsiskirsčius po darbų keliaujančių žmonių grupelei, stotelėje sutikau dvi garbaus amžiaus moteriškes, kurios kalbėjosi apie šiuolaikinį jaunimą. Viena išraiškinga šviesiaplaukė pasakojo, kad skaitė straipsnį kaip naktiniuose klubuose jaunuomenė uosto dujas ir nuo to jiems pakyla nuotaika. Šyptelėjau ir paklausiau – gal žino kur rajone yra naujai įkurtas kultūros centras, o jos, atitrūkusios nuo dienos rūpesčių, pirštu bakstelėjo į kairėje kelio pusėje esantį prekybos centrą, už kurio turėjau surasti mano ieškomą objektą. Jis žemėlapyje pažymėtas tašku B. Padėkojęs ir palinkėjęs gero vakaro, patraukiau ekologinės kultūros link, tikėdamasis, kad močiutės įsisąmonins žinutę – jaunimas ne tik uosto dujas naktimis, bet ir ieško kūrybiškų, sveikų bendruomeninių sprendimų šiuolaikinėje visuomenėje. Tarp pasaulyje vyraujančios betvarkės yra darnos, tai priklauso nuo mūsų kaip ją atrandame ir kuriame.

Žemėlapis. Taškas A – Piliakalnio st., taškas B – „BeePart“ kūrybinės dirbtuvės.

    Smalinės gatvės pradžioje įkurtas „BeePart“ kurybinis centras yra pasislėpęs tarp pušų, iš pirmo žvilgsnio atrodo neišskirtinis, net savotiškai pilkas, tačiau iš gerosios pusės, kadangi susilieja su gamtine aplinka, dangumi. Pakėlęs šalia tako tingiai gulinčią skardinę, priėjau arčiau pastato, kur medinėmis lentomis dengtoje pastogėje būriavosi vaikai. Viena mergaitė smalsiu ir žaismingu balsu paklausė ko čia atvykau. Trumpai pasidalinus savo intencija, ji pasisiūlė pašauksianti šios vietos savininką, tačiau ramiai atsakęs, kad tai nėra būtina, nusišypsojau ir paantrinau, kad viskas įvyks savaime. Aplinka tiesiog kvietė ją pažint asmeniškai… Beeidamas Vydūno gatve, tarp važinėjančių paspirtukais vaikų gatvėje, pastebėjau ženklą, nurodantį, kad 500m. atstumu yra Pilaitės piliakalnis, tad labai neskubėjau įsisukti į šventės sūkurį. Iš kuprinės kyšojo lazdos, o tiksliau dūdmaišio burdonai, kurie laukė  galimybės pabendrauti su šia vieta. Tačiau pasirodymą visgi teko atidėti kitam apsilankymui, kadangi šalimais pastebėjau „Žali.lt“ susivienijimo aktyvistę, Pilaitės bendruomenės narę, Virginiją Vingrienę, kuri organizavo derliaus nuėmimo šventės programą. Nusprendžiau pasavanoriauti, padedant paruošti dalį šventės veiksmų. Juk tai dalis bendruomeniškumo ir eko turizmo principų.

     Susitikau su centro operatoriumi Andrium,  kuris, pastebėjęs mano rankose skardinę, pasiūlė ją išrūšiuoti šalia centro esančiuose konteineriuose. Padėkojau, tačiau, Ją pasilikau, kaip atpirkimą visuomeninio transporto bilietui. Andrius pasirodė labai įžvalgus ir konstruktyvus žmogus. Įsisąmoninau centro pavadinimą „BeePART“, (liet. „būk dalimi“, „bičių menas“ arba „talka“ )…

     Veikla organizavosi sparčiai: iš „BeePart“ patalpų išsinešėme kelis lengvai sudedamus medinius stalus, juos sustatėme lentom dengtoje pastogėje.  Praėjus keliom dešimtim minučių, stalai buvo nukrauti žmonių atvežtomis unikalaus grožio rudens gėrybėmis. Juos apsupo vaikai, didelėm smalsiom akim sugeriantys spalvas ir daržovių šešėlius. Jie dalyvavo kūrybinės užduoties sprendime – piešė jų įsivaizduojamas daržoves ir derliaus nuėmimo šventę. Atsineštas traškučių pakuotes rankose pakeitė saldūs obuoliai…

    Ekologinis švietimas nuo jaunų dienų yra svarbus jautrios, mąstančios asmenybės auklėjimui, kadangi šiuo pavyzdžiu vaikai mato, kad maistas ant jų stalo atsiranda tik didelių pastangų ir asmeninio darbo dėka. Kas dažnai jiems atrodo kitaip, jog daržovių nuolatos pilna šaldytuve ar jas gamina parduotuvėje. Nuo pat mažens mes mokomės iš mus supančios aplinkos ir išsiugdome charakterio savybes, tad pavyzdingas suaugusio žmogaus elgesys yra labai svarbus.

     Programos eigoje susirinkę svečiai klausėsi paskaitos apie gamtinę žemdirbystę ir ateities ūkius, kurią pristatė Saulius Jasionis, dalyvavęs eko daržo sėjos atidarymo šventėje birželio pradžioje. O aš nuskubėjau įkurti laužavietės, kurioje pastatėm didžiulį puodą, pilną smulkintų daržovių. Pasklidęs aplink teritoriją dūmų kvapas, užmerkus akis, pasiglemždavo fantaziją, kad esu žygyje, toli nuo miesto, natūralioje miško apsuptyje. Atmerkus akis, nusišypsodavau, kad visa tai šalia, mieste. Mašinos, važinėjančios Pilaitės prospektu, taip pat neleido ilgai medituoti tomis mintimis. Kartu su šalimais stovėjusiu internetiniu verslininku Arūnu juokavome, kada gi ateis kaimyninių daugiabučių pikti gyventojai grūmoti, kad saugiai degančios laužavietės dūmai jiems panašūs į gaisrą aplinkoje. Arūnas prasitarė, kad svajoja apie sodybą, kurioje galėtų auginti natūralias daržoves, jis nuolat aktyviai domisi šiomis galimybėmis ir mato savo ateitį būtent tokio gyvenimo būdo organizavimu.

     Aš, medinukas, taip pat matau prasmę auginant savą maistą, kuriame mažiau naudojama dirbtinių trąšų, arba jų visai nereikia. Užaugintas maistas: būtų/yra vietinis, nekainuoja produktų importas, ilgų atstumų transportavimo išlaidos. Žinant kokiomis sąlygomis tas maistas užaugo, mes pagaliau maitinsimės sveikai, natūraliai, o ne maisto butaforija, dažnai sutinkama didžiosiose parduotuvėse. Galbūt net sugebėtume atsisakyti ydingo vartotojiškumo sindromo, didėjančių šiukšlių, nereikalingų daiktų kalnų sąvartynuose ir mūsų gyvenamoje aplinkoje. Jei tik pagaliau susimąstytume ką kiekvienas paliekame po savęs: ar meno šedevrus, ar tiktai šiukšles… O tai jau sąmoningo „Homo sapiens“ darbas, ką bendrai visuomenėje, deja, sunku įžvelgt. Žmogus evoliucijos žingsnyje – dar toli iki paminėtojo įvaizdžio. Dažnai sąmonė lyginama su šviesa, asmeniniu išprusimu. Tad dalinkimės gerąja patirtimi, kurdami bendrą gyvenimišką meną žemėje. Nuoširdus ačiū už pavyzdingą elgesį: „BeePart“ kūrybiniam kultūros centrui, Pilaitės bendruomenei ir „Žali.lt“ susivienijimo nariams už gražias iniciatyvas mieste.

     Susirinkę svečiai, apžvelgę „Žali.lt“ eko daržo derlių, bendravo tarpusavyje, aptardami ateities ūkių plėtros galimybės mieste, vaišinosi obuoliais, kuriuos dalino susivienijimo aktyvistas Laurynas Okockis. Maisto atliekos, šiuo atveju graužtukai, rekomendavus Arūnui, keliavo į tolėliau nuo renginio vietos įkurtą kompostą. Kuris, kaip žinia, yra natūrali trąša žemei. Vaisių ir daržovių organinės atliekos patekusios į dirvą suyra  išskirdamos pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį – tuo atveju  kai vienoje krūvoje nėra kitų medžiagų šiukšlių priemaišų.

     Vakarėjant, Virginija mus pakvietė į eko ženklo prisijaukinimo paskaitą, kurioje naudinga patirtimi dalinosi Martynas Norbutas, „Eko redakcijos“ ir „Žali.lt“ susivienijimo narys. Martynas parodė Italijos „Eco creativity“ konkurso akimirkas, Rumunijos ir Vengrijos žaliųjų aktyvistų patirtį, gražias bendruomenių iniciatyvas, kurios netruko įsiamžinti mano atmintyje. Tarp užsienio iniciatyvų, nuskambėjo ir lietuviškoji, kuri ragino 2011m. gruodžio mėnesį, Panevėžyje, dalyvauti meškiukų siuvimo dirbtuvėlėse, kuriose menininkė Milda Lukoševičiūtė mokė dalyvius pasigaminti žaislus iš senų drabužių, medžiagų, skiaučių, taip parodant, kad seni, nereikalingi daiktai gali įgauti antrinį panaudojimą. Jie gali virsti maloniais ir reikalingais daiktais, šiuo atveju meškučiais, švenčių metu galinčiais nustebinti mums brangius, artimus žmones.

     Tuomet sriuba buvo išvirta ir mūsų laukė Virginijos pristatytas filmas „Fast Food Nation“ apie greito maisto pramonę Amerikoje, giminingos Mc‘Donaldui įmonės veiklos užkulisius. Pamačiau kaip yra gaminamas maistas tose įstaigose, kodėl jo tiek daug, sąlyginai pigi kaina… Filmas pasakoja apie nelegaliai dirbančius meksikiečius fabrike, žiaurų cheminį mėsos apdorojimą, neatsakingai dirbančius jaunus žmones restoranuose, kurie elgiasi nehigieniškai su gaminamu maistu, spjaudo į sumuštinius, nukritusį maistą ant grindų deda atgal į bendrą naudojimą ir t.t. Net sumuštinio mėsa yra kvėpinama kepsnio kvapu. Ar šis laiko ir kainos derinys atperka ilgalaikes investicijas į savo sveikatą?

       Virginija pakvietė bendruomenės narius susipažinti su metine „Žali.lt“ veikla, paminėdama kad kiekvienas galime būti pavyzdingas pokytis, kurį norime matyti pasaulyje. Verta mokytis vieniem iš kitų, dalintis gerąja patirtimi – norint spręsti problemas, iškilusias dėl beatodairiško žmogaus elgesio planetoje.

      Maistas gali būti užaugintas mūsų pačių. Mes turime kūrybiško laisvalaikio galimybes, bendraminčių, suprantančių žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšio svarbą. Tieskime gyvus gamtos kelius darniam ir harmoningam gyvenimui sukurti. Išvenkim dykumos klystkelių…

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Kelionės ir apsilankymai. Išsaugokite jo nuorodą.

1 komentaras straipsnyje Pirmasis apsilankymas Pilaitėje, „BeePart“ kūrybinėse dirbtuvėse. „Žali.lt“ susivienijimo organizuota rudens derliaus nuėmimo šventė.

  1. Viktorija parašė:

    Puikus straipsnis ekologine tematika apie Pilaitėje įsikūrusį kultūros centrą! Ačiū už nuoširdų darbą ir švietėjišką veiklą :-3 OMMM!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s